Balkanų vidinis ratas: Serbija, Bosnija, Makedonija

Iš Belgrado A1 autobanu į pietus. Serbijoje vinjetės nėra: įvažiuojant paimamas bilietas, išvažiuojant mokama kasoje pagal atstumą. Visas ruožas Belgradas–Nišas nuo 2026-01-01 kainuoja 1 180 din. (~10 €). Prie vartų priimami dinarai, eurai ir kortelės, bet grąžą už eurus duoda dinarais ir ne visada palankiu kursu.

Bilietą saugok: jį pametus priskaičiuojamas ilgiausias galimas atstumas. Nusukus nuo autobano į Manasiją ir vėl įvažiavus ties Ćuprija, bilietai bus du, bet bendra suma beveik ta pati.

Manasija — XV a. despoto Stefano Lazarevičiaus vienuolynas, apjuostas 11 bokštų tvirtovės sienomis. Už 20 km — Resavos urvas su vienais seniausių Serbijoje lašelių. Vakare Nišas: Ćele kula („Kaukolių bokštas“, 1809 m.) ir osmanų tvirtovė pačiame centre.

⚠️ Serbijoje alkoholio riba 0,3 ‰, o nuo 2026 m. baudos padidintos kelis kartus ir nuolaida už greitą sumokėjimą panaikinta. Greičio viršijimas mieste — nuo 15 000 din. (~128 €).

Prieš išvažiuojant iš Belgrado verta žinoti, kad parkavimas centre mokamas tik SMS žinute (9111–9113), o iš užsienio SIM kortelės ji dažnai neišsiunčiama. Paprasčiausia — uždara mokama aikštelė ar garažas.

Nuo Niš iki Preševo — likusi A1 dalis, apie 880 din. (visas Belgradas–Preševas 2 060 din.). Pasienio postas Preševas–Tabanovcė — pagrindinis kelias į Graikiją, todėl liepą–rugpjūtį, ypač savaitgaliais, eilė gali užtrukti kelias valandas. Geriausia kirsti anksti ryte.

⚠️ Čia pirmą kartą prireiks žaliosios kortos. Serbija ir Bosnija priklauso daugiašalei draudimo sutarčiai, tad lietuviškas numeris ten pats yra draudimo įrodymas. Šiaurės Makedonija — ne: be žaliosios kortos pasienyje teks pirkti vietinį 15 dienų polisą už apie 50 €. Kortą draudikas išduoda nemokamai — tik patikrink, kad langelis MK nebūtų išbrauktas.

Makedonijos pusėje rinkliavos mažiausios regione ir renkamos prie atskirų vartų: Romanovcė 60 den., Miladinovcai 40 den. Valstybinė kelių įmonė nurodo, kad priimami denarai, eurai ir kortelės, bet grąža bus denarais — keli šimtai denarų kišenėje sutaupo laiko.

Skopjėje vakarui užtenka senojo turgaus (Čaršija), Akmeninio tilto ir Makedonijos aikštės su skulptūromis, dėl kurių ginčijasi patys skopjiečiai. ⚠️ Centre veikia „Safe City“ kameros, o parkavimas mokamas SMS į 144 144; taršos dienomis kaina padvigubinama.

Ryte — Matkos kanjonas 17 km nuo Skopjės: užtvenkta Treskos upė tarp stačių uolų, viduramžių vienuolynai ant kranto ir valtelės iki Vrelo urvo (kaina pagal valtininkų kainoraštį prie užtvankos). Aikštelė prie kanjono užsipildo iki 10 val.

Toliau A2 autobanu per Tetovą į Gostivarą — keturi vartai, iš viso 140 den. (~2,30 €). Už Gostivaro autobanas baigiasi ir prasideda kalnų kelias per Mavrovo nacionalinį parką: ežere pusiau paskendusi Šv. Nikolajaus bažnyčia, kurios bokštas išlenda nusekus vandeniui.

Pakeliui į Debarą — Bigorskio vienuolynas su garsiu medžio drožinių ikonostasu, o už Debaro kelias eina Juodojo Drino slėniu iki Strugos. Šiuo keliu vidutinis greitis nukrenta iki 50 km/h, tad per dieną neverta planuoti daugiau.

Alternatyva greitesniam keliui — per Kičevą (apie 170 km), bet be Mavrovo ir Bigorskio.

Ochridas — viena seniausių Europos gyvenviečių ir UNESCO saugomas miestas su ežeru. Rytą verta skirti senamiesčiui: Šv. Jono Kaneo bažnyčia ant uolos virš vandens (labiausiai fotografuojamas vaizdas šalyje), Samuelio tvirtovė ir antikinis teatras. Bilietai į tvirtovę ir bažnyčias — pagal vietinį kainoraštį, mokama denarais.

Po pietų — Galičicos nacionalinis parkas tarp Ochrido ir Prespos ežerų. Serpantinu užkilus iki perėjos, iš vienos vietos matyti abu ežerai. Įvažiavimo mokestį, jei jis renkamas, moki denarais.

Diena baigiasi Šv. Naumo vienuolyne prie Albanijos sienos, kur iš po žemės trykšta Juodojo Drino šaltiniai; valtelėmis galima paplaukioti tarp jų.

⚠️ Šiaurės Makedonijoje alkoholio riba 0,5 ‰, bet vairuotojams iki 21 m. ir su mažiau nei 2 m. stažu — 0,0 ‰. Artimosios šviesos privalomos visą parą, taip pat mieste.

Bitola — elegantiškiausias šalies miestas su pėsčiųjų gatve Širok Sokak ir konsulatų laikų fasadais. Pakraštyje — Heraklėjos Linkestidės griuvėsiai su IV a. grindų mozaikomis, išsaugotomis geriau nei daugelyje Graikijos vietų.

Prilepas garsėja tabaku ir karaliaus Marko bokštais ant uolų virš miesto. Toliau kelias per Pletvaro perėją leidžiasi į Vardaro slėnį, kur prie A1 stūkso antikinis Stobio miestas.

Nuo Stobio iki Skopjės A1 autobanu — Stobio, Sopoto ir Petroveco vartai, iš viso apie 180 den. (~3 €). Tai ir yra visas rinkliavų „krūvis“ šalyje: per visą maršrutą Šiaurės Makedonijoje sumokėsi apie 520 den., t. y. mažiau nei 9 €.

Nakvynė vėl Skopjėje — rytoj anksti pasienis.

Grįžtama tuo pačiu Preševo postu. ⚠️ Navigacija gali pasiūlyti trumpesnį kelią per Kosovą — nesirink jo. Serbija nepripažįsta Kosovo sienos: įvažiavus į Kosovą iš Šiaurės Makedonijos ir bandant iš jo patekti į Serbiją, gali būti neįleista, nes pase nėra Serbijos įvažiavimo žymos. Be to, Kosovas nėra žaliosios kortos sistemos narys — ten tektų pirkti atskirą polisą.

Serbijos pusėje — vėl bilietas ir A1: Preševas–Nišas apie 880 din. Už Niš autobanu iki Pojatės ir Moravos koridoriumi (A5) į Kruševacą. Moravos koridorius taip pat mokamas uždara sistema; nuo Niš iki Vrnjačkos Banjos — apie 700 din.

Kruševace verta sustoti prie Lazaricos — kunigaikščio Lazaro dvaro bažnyčios, iš kurios 1389 m. išjota į Kosovo mūšį. Vrnjačka Banja — senas kurortas su mineralinio vandens šaltiniais, parku ir vakarine promenada.

Nakvojant Serbijoje apgyvendinimo įstaiga tave užregistruoja ir išduoda „beli karton“ — jį verta pasilikti iki išvykimo.

Ši diena — be autobanų ir be rinkliavų. Žiča prie Kraljevo — raudonai dažytas vienuolynas, kuriame karūnuoti Serbijos karaliai. Studenica, 60 km toliau Ibaro slėniu, — UNESCO saugomas XII a. Nemanjų dinastijos vienuolynas su baltojo marmuro bažnyčia ir freskomis. Įėjimas nemokamas, bet reikia padorios aprangos — uždengti pečiai ir keliai.

Iš Studenicos į Ivanjicą veda siauras kalnų kelias, kurio būklė kinta; lietingu metu saugiau grįžti per Kraljevą ir Čačaką (ilgiau apie 40 km). Už Arilje prasideda Zlatiboro plynaukštė.

Zlatiboras — populiariausias Serbijos kalnų kurortas, ypač žiemą, bet vasarą čia vėsu ir pigu. Vakarienei — komplet lepinja ir vietinis rūkytas kumpis (pršuta).

Serbijos kaimo degalinėse ir parduotuvėse kortelės priimamos ne visur — kelis tūkstančius dinarų grynaisiais turėk visada.

Mokra Goroje prasideda Šargano aštuonetas (Šarganska osmica) — siaurasis muziejinis geležinkelis, kuris 15,5 km kilpomis kyla 300 m per 22 tunelius ir 5 tiltus, brėždamas kalne skaičių 8. Kelionė pirmyn ir atgal trunka daugiau nei 2 val., bilietas nuo 2026-02-01 — 1 500 din. suaugusiam. Traukiniai IV–X išvyksta 10:30 ir 13:30, vasaros viduryje dar 16:10. Savaitgaliais bilietus verta rezervuoti.

Šalia — Drvengradas (Küstendorf), Emiro Kusturicos pastatytas medinis kaimelis ant kalvos.

Už 10 km — pasienio postas Kotromanas–Vardištė. Bosnijai žaliosios kortos nereikia, užtenka lietuviško numerio. Višegrade — XVI a. Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas per Driną, UNESCO paveldas ir Ivo Andričiaus romano „Tiltas per Driną“ herojus.

Toliau iki Sarajevo — 115 km kalnų keliu per Rogaticą, be rinkliavų. ⚠️ Bosnijoje alkoholio riba 0,3 ‰, o iki 21 m. ir su mažiau nei 3 m. stažu — 0,0 ‰.

Automobilį geriausia palikti vietoje. Baščaršija su Gazi Husrev-bego mečete, Latinų tiltas, prie kurio 1914 m. nušautas erchercogas Pranciškus Ferdinandas, ir kelių minučių kelias nuo osmanų iki Austrijos-Vengrijos kvartalų.

Trebevičiaus lynų keltuvas kyla prie apleistos 1984 m. olimpinės bobslėjaus trasos, išpieštos grafičiais. ⚠️ Kalnuose aplink Sarajevą neišeik iš pažymėtų takų — Bosnijoje vis dar yra neišvalytų minų laukų; jų žemėlapis — programėlėje „BH MSA“.

Vienintelė vieta, kur prireiks automobilio, — Tunelis Spasa prie oro uosto, apie 800 m ilgio tunelis, kuriuo apsiausties metais į miestą gabentas maistas ir ginklai; lankytojams atverta išlikusi jo dalis. Bilietas 20 KM, ir mokama tik grynosiomis markėmis.

Parkavimas: I zona 3 KM/val. (I–VI 7–22 val.), II zona 2 KM/val., sekmadieniais nemokama. Markės kursas fiksuotas — 1 € = 1,95583 KM, tad perskaičiuoti paprasta: padalyk per du.

Iš Sarajevo A1 autobanu iki Bradinos: bilietas paimamas Sarajevo vakaruose, o išvažiuojant sumokama 3,50 KM (~1,80 €). Kasose priimamos markės, eurai ir kortelės. ⚠️ Kai kurie vartai (pvz., Tarčinas) turi juostas su užrašu „ONLY CARD“ — su grynaisiais į jas nevažiuok.

Konjice — osmanų laikų akmeninis tiltas ir Tito bunkeris — slapta atominė slėptuvė kalno viduje (lankoma su gidu). Jablanicoje — susprogdintas tiltas per Neretvą, išlikęs nuo 1943 m. mūšio ir filmo „Neretvos mūšis“.

Toliau kelias eina Neretvos kanjonu — viena gražiausių atkarpų visame maršrute, su smaragine upe po pat kelio.

Mostare — Senasis tiltas (Stari Most), 1993 m. sugriautas ir 2004 m. atstatytas iš tų pačių akmenų. Nuo jo apie 20 m aukščio šoka vietiniai nardytojai, kai surenkama pakankamai pinigų. Vakare senamiestis ištuštėja nuo dienos turistų ir tampa daug malonesnis.

Blagajuje iš po 200 m uolos trykšta Bunos upės šaltinis, o prie jo — XVI a. dervišų namai (tekija). Počitelis — pusiau apleistas osmanų miestelis ant šlaito virš Neretvos su bokštu, į kurį verta užkopti.

Kravicos kriokliai — 25 m aukščio pusračio formos kaskada, kurioje vasarą galima maudytis. Bilietas 20 KM suaugusiam, parkavimas 6 KM. Ryte čia tuščia, po pietų atvažiuoja autobusai iš Dubrovniko ir Splito.

Diena trumpa, tad lieka laiko Mostarui ir vakarienei su vaizdu į tiltą. Hercegovinos vynas (žilavka, blatina) pigus ir geras, bet prisimink 0,3 ‰ ribą.

Kaip ir visoje šalyje, kaimo degalinėse ir prie krioklių patogiau turėti markių grynaisiais; eurus priims ne visur, o grąžą duos markėmis.

Grįžtama Neretvos slėniu iki Jablanicos ir sukama per Prozorą į centrinę Bosniją — keliai be rinkliavų, bet su daugybe gyvenviečių ir sunkvežimių, tad vidutinis greitis apie 55 km/h.

Jajcė — karališkasis Bosnijos miestas, kurio centre Plivos upė 22 m kriokliu krenta į Vrbasą. Už kelių kilometrų — Plivos ežerai su mediniais vandens malūnais (mlinčići), kuriems per 400 metų.

Toliau Vrbaso kanjonu į Banja Luką — Serbų Respublikos centrą. Nuo čia keičiasi ne tik raštas (kirilica), bet ir kelių operatorius: Federacijos ir Serbų Respublikos autobanus valdo skirtingos įmonės su atskirais TAG prietaisais.

Banja Lukoje — Kastelio tvirtovė prie Vrbaso ir atstatyta Ferhadijos mečetė.

Banja Luka–Dobojus — Serbų Respublikos autobanas, 7,00 KM (~3,60 €) I kategorijos automobiliui. Toliau per Modričą ir Brčko regioniniais keliais iki Bijeljinos.

Paskutinis pasienis — Rača–Sremska Rača per Savą. Naujas Kuzmino–Sremskos Račos autobanas su tiltu dar statomas (planuojama atidaryti 2026 m. rudenį), tad iki tol važiuojama senu keliu per Sremska Mitrovicą į Rumą ir A3 autobanu į Belgradą (visas Šidas–Belgradas — 520 din., nuo Rumos gerokai mažiau).

Alternatyva — per Gradišką ir Kroatiją (A3 iki Batrovcų): daugiau autobanų, bet du papildomi pasieniai su ES, Kroatijos rinkliavos ir Šengeno eilės.

Belgrade vakarui — Kalemegdano tvirtovė ties Savos ir Dunojaus santaka, Skadarlijos gatvė ir Zemunas. Prieš kelionę namo verta pasipildyti baką: Serbijoje degalai pigesni nei kaimyninėje Vengrijoje ir Kroatijoje.