Fiordai iki Lofotenų su keltų grafiku

Iš Oslo išvažiuok anksti — iškart už miesto prasideda pirmas rinkliavos punktas. Norvegijoje jų šimtai ir nė viename nėra nei šlagbaumo, nei kasininko: numerį nufotografuoja kamera, o sąskaita ateina paštu. Užsienio automobiliui pigiausia iš anksto užsiregistruoti Epass24 sistemoje — tada sąskaita ateina el. paštu be paieškos mokesčio.

Rv7 kelias kyla į Hardangervidą — didžiausią Europos kalnų plokščiakalnį. Net liepą pakelėse guli sniego lopiniai, o ties Dirbenavodu prasideda leidimasis serpantinais į Eidfjordą.

Prieš pat miestelį — Vėringsfosenas, 182 m aukščio krioklys su nauju plieniniu tiltu virš tarpeklio. Aikštelė mokama, bet vaizdas vertas sustojimo.

Jei turi atsarginę dieną, 40 km į pietus nuo Eidfjordo yra Odda — Trolltungos žygio pradžia. Tai uola-liežuvis, kabantis 700 m virš Ringedalsvatneto ežero, bet iki jos ir atgal — 27–30 km ir 10–12 valandų kelio, tad diena skiriama tik jam.

Oslo žiedo rinkliava 2026 m. — 38–50 NOK (apie 3,25–4,30 €) priklausomai nuo paros laiko.

Diena trumpa, bet lėta: kelias vingiuoja palei Hardangerfjordą pro obelų sodus ir Stalheimo serpantinus. Ties Vosu verta sustoti prie Tvindefoseno krioklio — jis pačiame pakelės pakraštyje ir nemokamas.

Flomas — mažas miestelis Aurlandsfjordo gale, į kurį suplaukia kruiziniai laivai. Iš čia veža garsusis Flomo geležinkelis (Flåmsbana) iki Miurdalio — 20 km ir 866 m aukščio skirtumas per valandą.

Prieš miestelį nepamiršk Stegastaino apžvalgos platformos: 30 metrų medinė konstrukcija, kabanti 650 m virš fiordo. Įvažiavimas į ją nemokamas, bet siauras kelias vasarą būna pilnas autobusų.

Nærøyfjordas — siauriausia Sognefjordo atšaka ir UNESCO paveldas: vietomis vos 250 m pločio, o sienos kyla 1 400 metrų. Nuo Flomo iki Gudvangeno plaukia ir įprastas keltas su automobiliais, ir turistinis „Fjord Cruise“ laivas — pastarasis brangesnis, bet lėtesnis ir atviresnis.

Jei automobilį nori vežtis kartu, tikrink tvarkaraštį autopassferje.no — ten surinkti visų Norvegijos keltų grafikai ir tarifai. Vasarą reisai dažni, bet vietų automobiliams ribotai.

Toliau E16 per Lærdalio tunelį — 24,5 km ilgio, ilgiausias automobilių tunelis pasaulyje, su trimis mėlynai apšviestomis „aušros“ salėmis viduryje, kad vairuotojas neužmigtų.

Bergene automobilį palik už centro: senamiestis Briugenas — pėsčiųjų, o mieste veikia sava rinkliavų sistema (ferde.no).

Bergenas — lietingiausias Europos miestas (apie 230 lietingų dienų per metus), tad striukė nuo lietaus čia naudingesnė už skėtį. Briugeno medinių sandėlių eilė, Žuvų turgus ir Fliojeno funikulierius telpa į pusę dienos.

Antra pusė dienos — Fantofto stavkirkė arba Edvardo Griego namai Troldhaugene. Jei oras geras, verta pakilti Ulrikeno keltuvu: 643 m virš miesto ir vaizdas į visą salyną.

Praktiškai: šiandien vienintelė proga ramiai apsipirkti prieš šiaurę. Kuo toliau į šiaurę, tuo mažiau parduotuvių ir tuo brangesnis maistas; Lofotenuose ir Vesteraluose didelės parduotuvės — retenybė.

Ilgiausia pirmos savaitės diena. Nuo Bergeno E39 ir Rv55 keliais iki Sognefjordo, kur laukia keltas (dažniausiai Fodnesas–Manheleris, apie 15 minučių). Toliau prasideda Sognefjeletas — aukščiausias kalnų kelias Šiaurės Europoje, 1 434 m.

⚠️ Perėja uždaroma maždaug nuo spalio iki gegužės arba birželio; tikslias atidarymo datas skelbia vegvesen.no. Net liepą čia gali būti sniego sienos abipus kelio ir +5 °C.

Lomas — patogi bazė: čia stovi viena gražiausių šalies stavkirkių (XII a.), o už miestelio prasideda Jotunheimeno nacionalinis parkas su aukščiausiomis Norvegijos viršūnėmis.

Nuo Lomo Rv15 keliu iki Grotli, tada suk į Rv63 — „Erelių kelią“ (Ørnevegen) su vienuolika serpantinų, besileidžiančių tiesiai į Geirangerį.

Prieš tai būtinai užsuk į Dalsnibą: mokamas 5 km atšakos kelias pakelia į 1 476 m, iš kur matyti visas Geirangerfjordas. Kelias atidaromas tik vasarą ir dažnai užsidaro dėl rūko.

Pats Geirangerfjordas — UNESCO sąraše. Iš miestelio prieplaukos plaukia ekskursiniai laivai prie „Septynių seserų“ krioklio, o Flydalsjuveto apžvalgos aikštelė, nuo kurios daryta pusė visų Norvegijos atvirukų, yra 5 km į pietus.

Vasarą miestelyje švartuojasi kruiziniai laivai ir tada gatvėse būna ankšta — ramiausia iki 10 val. ryto.

Diena prasideda keltu Geirangeris–Helesiltas: valanda plaukimo pro „Septynias seseris“ ir „Jaunikį“ — tai vienintelė maršruto atkarpa, kur keltas pats yra ekskursija. Vasarą reisai kas valandą ar dažniau, bet automobilių vietų ribotai.

Alternatyva — Trolių kelias (Trollstigen) iš Ondalsneso pusės: vienuolika serpantinų, 9 % įkalnė ir aikštelė su platforma virš Stigfoseno krioklio. ⚠️ Kelias sezoninis (maždaug V–X), o pastaraisiais metais buvo laikinai uždarytas dėl uolų nuošliaužų grėsmės — prieš važiuojant būtinai pasitikrink vegvesen.no.

Olesundas — secesijos stiliaus miestas, po 1904 m. gaisro atstatytas vienu metu ir todėl vientisas. Nuo Akslos kalvos (418 laiptelių) matyti visas miestas ir Sunmorės salynas.

Atlanto kelias (Atlanterhavsvegen) — 8,3 km ir aštuoni tiltai, šokinėjantys nuo salelės ant salelės tiesiai virš atviros jūros. Garsiausias Storseisundeto tiltas iš tam tikro kampo atrodo taip, tarsi nutrūktų ore.

Geriausia čia atvažiuoti per audrą arba potvynį — tada bangos užliena važiuojamąją dalį. Kelias pats nemokamas, bet pakeliui į Kristiansundą veda Atlanto tunelis po jūra, už kurį rinkliava imama.

Iki Trondheimo dar apie 200 km ir bent vienas keltas (dažniausiai Halsa–Kanestraumas, apie 20 minučių). Trondheimas — trečias šalies miestas su Nidaroso katedra, po kurios grindimis palaidotas šv. Olafas, ir spalvotais sandėliais palei Nidelvos upę.

E6 keliu į šiaurę, pro Snosos ir Grongo ežerus. Diena be didelių įžymybių, bet su viena riba: ties Saltfjeletu kelias kerta poliarinį ratą (66°33′). Prie jo pastatytas lankytojų centras su akmenų piramidėmis ir kavine.

Nuo birželio pradžios iki liepos vidurio nuo čia į šiaurę saulė nebesileidžia visai. Praktiškai tai reiškia, kad vairuoti galima ir vidurnaktį, o miegoti palapinėje be tamsios kaukės — sunkiai.

Atkreipk dėmesį į degalus: tarp Grongo ir Mo i Ranos degalinės retos, o kainos aukščiausios visame maršrute. Norvegijoje 95 benzinas vidutiniškai apie 2,56 €/l, kai Švedijoje — 1,52 €/l (žr. mūsų kuro kainų lentelę).

Mo i Rana — pramoninis miestas, bet puiki bazė: netoli Svartiseno ledynas ir Grotligrotos urvai.

Užuot važiavęs nuobodžiu E6, suk į Fv17 — Kystriksveien, pakrantės kelią, kuris laikomas gražiausiu Norvegijoje. Jis eina per salas ir sąsiaurius, todėl vien šioje atkarpoje laukia keli keltai (Kilboghamnas–Jektvikas, Ogskardetas–Forojus ir kt.).

Būtent čia labiausiai praverčia autopassferje.no tvarkaraštis: keltai plaukia kas 1–2 valandas, o praleidus reisą kitas gali būti tik po dviejų valandų. Dienos planą verta sudėlioti aplink juos, ne atvirkščiai.

Pakeliui — Svartiseno ledynas, antras pagal dydį Norvegijoje, prie kurio nuo Holandsfjordo priplaukia mažas laivelis.

Prieš Bodę sustok prie Saltstraumeno — stipriausio pasaulyje potvynio srauto. Kas šešias valandas per siaurą sąsiaurį prasiveržia 400 milijonų kubinių metrų vandens ir susidaro iki 10 m skersmens sūkuriai. Tvarkaraštį skelbia vietos turizmo centras.

Pagrindinis maršruto keltas — Bodė–Moskenesas, 3 val. 15 min. atviroje Vestfjordo jūroje. 2026 m. tarifas automobiliui iki 6 m — 605 NOK (apie 52 €); keleiviai į kainą įskaičiuoti. Motociklui 177 NOK.

⚠️ Svarbiausia šios dienos detalė: rezervuoti galima tik dalį kelto talpos (Bodė–Moskenese — 50 %), o vietos garantija kainuoja atskirai: 130 NOK automobiliui ir po 65 NOK keleiviui. Vasarą be rezervacijos realu likti eilėje iki kito reiso, todėl 260 NOK priemoka už ramybę — vieni geriausiai išleistų pinigų visoje kelionėje.

Su AutoPASS keltų išankstine sąskaita privatus asmuo gauna 50 % nuolaidą visiems Norvegijos keltams, o vien su AutoPASS lipduku — 10 %. Per šį maršrutą su dešimt keltų atkarpų tai susideda į solidžią sumą.

Reisų per dieną nedaug (rugsėjį, pavyzdžiui, 00:45 ir 16:45), o grafikas keičiasi vasarą ir žiemą — tikrink torghatten.no.

Išlipus Moskenese iki Reinės — vos 5 km.

Diena be skubėjimo: nuo Reinės iki Svolvero vos 130 km, bet sustojimų daugiau nei kur kitur. Reinebringeno takas (448 m, nauji akmeniniai laiptai) atveria garsiausią Lofotenų vaizdą — kilti apie valandą.

Toliau Nusfjordas — vienas seniausių išlikusių žvejų kaimelių, įtrauktas į UNESCO bandomąjį sąrašą; įėjimas į kaimelį mokamas. Kvalvikos ir Hauklando paplūdimiai atrodo kaip Karibai, tik vanduo +12 °C.

Henningsveras — kaimelis ant kelių salelių, garsėjantis futbolo aikšte tarp uolų ir vienintele Lofotenų kavinių gatve. Automobilį geriau palikti prie įvažiavimo — gatvelės siauros.

Svolveras — didžiausias Lofotenų miestelis ir patogiausia bazė kitai dienai.

Iš Lofotenų į Vesteralus veda trumpas keltas Fiskebolis–Melbu (apie 25 minutės, plaukia dažnai). Toliau Andėjos sala su Nacionaliniu turistiniu keliu palei atvirą vandenyną.

Andenesas — geriausia vieta Europoje banginiams stebėti: kašalotai čia maitinasi vos už kelių kilometrų nuo kranto, prie giliavandenio Bleiko kanjono. Ekskursijos vyksta nuo gegužės iki rugsėjo, trunka 3–5 valandas ir kainuoja apie 1 300–1 500 NOK asmeniui — rezervuotis būtina iš anksto.

Jei banginiai nedomina, verta apvažiuoti salą per Bė ir Nuksundą — apleistas žvejų kaimelis, atgijęs kaip menininkų kolonija.

Rytoj laukia sezoninis keltas, todėl šįvakar pasitikrink jo tvarkaraštį.

Andeneso–Gryllefjordo keltas plaukia 1 val. 40 min. ir veikia tik vasarą (maždaug nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo). 2026 m. tarifas automobiliui iki 6 m — 925 NOK (apie 79 €), su AutoPASS išankstine sąskaita perpus mažiau.

Be šio kelto tektų grįžti aplink per Sortlandą ir Narviką — apie 300 km ir penkios valandos daugiau. Todėl tai vienintelė vieta maršrute, kur keltas nėra pasirinkimas.

Senja — antra pagal dydį Norvegijos sala, vadinama „Norvegija miniatiūroje“: išorinė pusė su smailomis uolomis ir Tungenesetu, vidinė — su ramiais fiordais. Nacionalinis turistinis kelias Fv862 eina palei patį vandenyną.

Iš Senjos į Tromsę galima plaukti dar vienu sezoniniu keltu (Botnhamnas–Brensholmenas) arba važiuoti aplink per Finsnesą — maždaug 2,5 valandos.

Tromsė — didžiausias miestas už poliarinio rato: Arkties katedra, Fjelheiseno keltuvas ir šiauriausias pasaulyje alaus bravoras.

E8 keliu palei Lyngeno Alpes iki Skibotno, tada staigus pakilimas į plikšalį ir Suomijos siena ties Kilpisjerviu. Šengeno viduje kontrolės nėra, bet laikrodį reikės pasukti valanda pirmyn.

Kilpisjervis — Suomijos „ranka“: čia stūkso Salos kalnas (1 029 m) ir trijų valstybių riba, iki kurios veda 11 km takas. Aplink — beržynai, kurie rugsėjį nusidažo oranžine spalva („ruska“).

Nuo Kilpisjervio iki Muonijo dar 200 km tuščio kelio. Degalinės retos ir dalis jų — savitarnos, veikiančios visą parą, bet ne visos priima užsienio korteles be PIN.

Suomijoje 95 benzinas (apie 2,17 €/l) pigesnis nei Norvegijoje, tad Tromsėje pilno bako pilti nebūtina — užtenka tiek, kad saugiai pasiektum pirmas degalines Suomijos pusėje.

Nuo Muonijo į pietryčius per Kitilą iki Rovaniemio — Lapijos sostinės ant pat poliarinio rato. Kalėdų Senelio kaimas veikia ištisus metus ir yra nemokamas; mokama tik už atrakcijas ir susitikimą.

Įdomesnis už jį — Arktikumo muziejus po stikliniu tuneliu, pasakojantis apie šiaurės tautas ir pačią Arktį.

Toliau E75 iki Kemio prie Botnijos įlankos. Žiemą čia statoma LumiLinna sniego pilis ir plaukioja ledlaužis „Sampo“, o vasarą tai tiesiog patogus sustojimas prieš Švedijos sieną.

Nuo Kemio iki Hapurandos, kur prasideda Švedija, — vos 30 km. Laikrodį ten teks pasukti valandą atgal.

Diena, kurios negalima papuošti: E4 magistralė palei Botnijos įlanką, miškas abipus kelio ir retai pasitaikantys miesteliai. Bet būtent čia pigiausias visos kelionės kuras — Švedijoje 95 benzinas apie 1,52 €/l, daugiau nei euru pigiau nei Norvegijoje.

Verta stabtelėti Luleoje — Gamelstadeno bažnytkaimis su 400 medinių namelių įtrauktas į UNESCO sąrašą. Toliau Umeo, o už jo prasideda Aukštasis krantas (Höga kusten) — dar vienas UNESCO objektas su 18 km ilgio kabančiu tiltu.

Švedijos greitkeliuose limitas 110–120 km/h, bet greičio kameros (fartkamera) stovi tankiai ir fiksuoja be įspėjimo. Briedžiai pavojingiausi auštant ir temstant — ženklai su jais čia nėra dekoracija.

Sundsvalis — akmeninis miestas, po 1888 m. gaisro atstatytas vien iš akmens, todėl centras atrodo kaip mažas Stokholmas.

Paskutinė diena trumpa, tad į Stokholmą atvažiuosi per pietus. Jei keltas namo plaukia vakare, spėsi Gamla Staną, Vasa muziejų ar Skanseną.

Automobilį centre statyti brangu ir sudėtinga, be to, veikia spūsčių mokestis (trängselskatt) — kameros fiksuoja įvažiavimą ir išvažiavimą darbo dienomis, o sąskaita užsienio automobiliui ateina paštu. Paprasčiau palikti automobilį P+R aikštelėje prie metro.

Nuo Stokholmo iki Nynešhamno uosto — 60 km. Stena Line keltas į Ventspilį išplaukia vakare; registracija uždaroma valandą prieš. Jei grįžti per Karlshamną (DFDS į Klaipėdą), nuo Stokholmo dar apie 550 km į pietvakarius, tad tai verta planuoti kaip atskirą dieną.