Šiaurės Lenkijos ratas: Mazurų ežerai, Malborkas ir Gdanskas

Iš Vilniaus per Alytų ir Lazdijus iki sienos ties Ogrodnikais — apie 2,5 val. Siena Šengeno viduje, bet čia veikia laikina Lenkijos patikra, tad dokumentus laikyk po ranka. Už sienos iškart patikrink, ar degi artimąsias šviesas: Lenkijoje jos privalomos visą parą ištisus metus.

Po 10 km — Seinai. Baroko bazilikos koplyčios kriptoje palaidotas 1897–1902 m. čia vyskupavęs poetas Antanas Baranauskas („Anykščių šilelis“), o šalia bazilikos stovi jo paminklas.

Vygrių kamaldulių vienuolynas stovi pusiasalyje Vygrių ežere, Vygrių nacionaliniame parke. 1667 m. jį fundavo karalius Jonas Kazimieras Vaza, bažnyčia statyta 1694–1745 m., o 1800 m. prūsų valdžia vienuolyną uždarė. 1999 m. birželį čia ilsėjosi popiežius Jonas Paulius II — jo apartamentai dabar rodomi lankytojams.

Bilietas 20 zł (ekspozicijos eremuose, laikrodžio bokštas, bažnyčios kriptos ir popiežiaus apartamentai), vien į kiemą — 5 zł, automobilio stovėjimas — 15 zł. Gegužę–spalį atidaryta kasdien 10–18 val. Nuo vienuolyno iki Suvalkų — 20 km, ten ir nakvynė.

Į šiaurę nuo Suvalkų prasideda Suvalkų kraštovaizdžio parkas — ledynmečio paliktos kalvos, rieduliai ir ežerai. Hančos ežeras čia giliausias Lenkijoje, net 108,5 m. Geriausios panoramos — nuo apžvalgos aikštelių Smolnikuose ir nuo Cisovos kalno (256 m).

Stančikų tiltai — du lygiagretūs geležinkelio viadukai per Bledziankos slėnį: po 180 m ilgio, iki 36,5 m aukščio, su penkiomis arkomis, dėl kurių juos lygina su romėnų akvedukais. Pietinis pastatytas 1912–1917 m., šiaurinis — 1918 m. Linija Goldapė–Žytkiejmai atidaryta tik 1927 m., o 1945 m. bėgius išardė sovietų trofėjiniai daliniai.

Teritorija privati: 2026 m. bilietas 15 zł (lengvatinis 12 zł), atidaryta kasdien nuo 8 val. iki saulėlydžio, automobilių stovėjimo aikštelė prie įėjimo nemokama. Galima užlipti ir ant pačių viadukų, ir nusileisti į slėnį po jais.

Toliau — Goldapė, kurortinis miestelis prie Romintos girios (Rusijos Kaliningrado srities siena — vos keli kilometrai į šiaurę). Vakaras — Vengoževe, šiauriniame Mamrų ežero krante. Čia prasideda Didžiųjų Mazurų ežerų vandens kelias, kuriuo jachtos plaukia per Gižicką ir Mikolaikus iki pat Rucianės-Nidos.

Trumpa kelio diena, skirta ežerams. Iš ryto — Mamerkai, 9 km nuo Vengoževo. 1941–1944 m. čia veikė Vokietijos sausumos kariuomenės vyriausioji vadavietė (OKH), o miške liko apie 30 bunkerių, kurių, kitaip nei Vilko irštvoje, niekas nesusprogdino. Muziejuje — 38 m apžvalgos bokštas su vaizdu į Mamrų ežerą, Gintarinio kambario kopija ir povandeninio laivo maketas. Bilietas apie 35 zł, stovėjimas nemokamas.

Pakeliui į Gižicką — Štynortas: Lehndorffų dvaro rūmai ir viena populiariausių Mazurų jachtų prieplaukų. Paskutinis dvaro savininkas grafas Heinrichas von Lehndorffas dalyvavo 1944 m. liepos 20 d. sąmoksle prieš Hitlerį ir buvo nuteistas mirties bausme — rytoj tą istoriją pratęs Vilko irštva.

Gižickas — Mazurų burlavimo sostinė tarp Niegocino ir Kisaino ežerų. Boyeno tvirtovė — 1844–1856 m. pastatyta žvaigždės formos prūsų tvirtovė, kurios pylimai ir bastionai užima apie 100 ha; bilietas 25 zł. Per Lučanų kanalą (Kanał Łuczański) — 1898 m. pasukamas tiltas: 100 t sveriančią konstrukciją rankomis pasuka vienas žmogus, ir tai trunka apie 5 minutes. Tiltas atsidaro laivams kelis kartus per dieną — verta pamatyti.

Popiet — į ežerą. Żegluga Mazurska 2026 m. kainos: valandos „Mazurska Panorama“ — 40 zł, „3 ežerai – 3 kanalai“ (1 val. 20 min) — 60 zł, o į Mikolaikus į vieną pusę (3 val. 20 min) — 160 zł. Laivai plaukioja nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos.

Vilko irštva (Wolfsschanze) — Hitlerio vadavietė miške prie Gierložo, 9 km į rytus nuo Kentšyno; 1941–1944 m. jis čia praleido daugiau nei 800 dienų. 1944 m. liepos 20 d. pasitarimų barake Clausas von Stauffenbergas susprogdino bombą, bet Hitleris išgyveno. 1945 m. sausį besitraukdami vokiečiai bunkerius susprogdino — iki šiol miške guli milžiniški pasvirę betono luitai.

2026 m. bilietas balandį–spalį — 30 zł (lengvatinis 25 zł), lapkritį–kovą — 25 zł. Automobilio stovėjimas — 15 zł, elektromobiliams nemokamai. Audiogidas apie 2 val. trunkančiam maršrutui (yra ir lietuviškai) — 10 zł. Gegužę–rugpjūtį atidaryta 8–20 val., rugsėjį — 8–18 val.

Kentšyne — Kryžiuočių ordino pilis. Už 13 km — Šventoji Liepa, 1687–1693 m. pastatyta baroko šventovė su garsiaisiais Johanno Josuos Mosengelio vargonais (1719–1721): grojant arkangelas Gabrielius nusilenkia, Marija linkteli galva, o angelai skambina varpeliais. Vargonų pristatymas trunka apie 15 minučių, gegužę–rugsėjį vyksta kelis kartus per dieną, įėjimas — už laisvą auką.

Po 7 km — Rešelis su XIV a. Varmijos vyskupų pilimi. Vakarop — Lidzbarkas Varminskis: nakvok čia, nes pilis ryte atidaroma anksčiau nei tu spėtum atvažiuoti iš kitur.

Lidzbarko Varminskio pilis — XIV a. Varmijos vyskupų rezidencija, viena geriausiai išlikusių gotikinių pilių Lenkijoje. 1503–1510 m. čia gyveno jaunas Mikalojus Kopernikas — savo dėdės, vyskupo Łukaszo Watzenrodės, sekretorius ir gydytojas. Bilietas apie 38 zł. ⚠️ Pirmadieniais pilis uždaryta, antradieniais ir ketvirtadieniais atidaroma tik 11 val., kitomis dienomis — 9 val.

Fromborkas — Katedros kalva virš Vyslos marių. Čia Kopernikas su pertraukomis gyveno apie 30 metų, parašė „De revolutionibus orbium coelestium“ ir yra palaidotas katedroje (palaikai identifikuoti 2008 m., iškilmingai perlaidoti 2010 m.). Įėjimas į katedrą — 14 zł. ⚠️ Radziejowskio bokšto apžvalgos aikštelė šiuo metu uždaryta, o Vyskupų rūmų ekspoziciją reikia užsisakyti iš anksto — prieš važiuodamas pasitikrink muziejaus svetainėje.

Iš Fromborko į Elblongą važiuok pakrantės keliu per Tolkmicką ir Kadynus — visą kelią matyti Vyslos marios ir už jų Vyslos nerija. Iki Malborko lieka pusvalandis.

Vakare pereik į kitą Nogato krantą: iš ten matyti visa pilies panorama, o saulė vakare apšviečia jos vakarinį fasadą.

Malborkas — Kryžiuočių ordino sostinė nuo 1309 m., laikoma didžiausia plytų pilimi pasaulyje, UNESCO pasaulio paveldo sąraše nuo 1997 m. Pagrindinis „Istorinis maršrutas“ su audiogidu trunka apie 2 val. ir 2026 m. kainuoja 80 zł (lengvatinis 60 zł). Aukštuoju sezonu (2026 m. IV 25 – IX 30) antradieniais–sekmadieniais atidaryta 9–20 val., paskutinis įėjimas — 16.30.

⚠️ Pirmadienį pilies salės neveikia — tą dieną atidarytas tik pasivaikščiojimo maršrutas lauke. Todėl Malborko neplanuok pirmadieniui, o liepą–rugpjūtį bilietus pirk internetu iš anksto.

Po pilies — 60 km S7 greitkeliu į Gdanską. Nakvynę rinkis su parkavimu: senamiestis (Główne ir Stare Miasto) yra Śródmieście mokamo parkavimo zonoje, kur mokama kasdien 9–20 val., ir savaitgaliais: pirma valanda 7,50 zł, antra 9,00 zł, trečia 10,80 zł, vėliau po 7,50 zł (visa diena — 87,30 zł). Įprastoje zonoje mokama tik darbo dienomis 9–17 val. — 5,00 / 6,00 / 7,20 zł. Švarios transporto zonos Gdanske nėra.

Vakarui — Karališkasis kelias: Aukštieji ir Auksiniai vartai, Ilgoji gatvė ir Ilgasis turgus su Neptūno fontanu, Artuso dvaru bei Rotuše.

Visa diena — Gdanske. Iš ryto — Motlavos krantinė su viduramžių uosto kranu Žuravu, Mariackos gatvė su gintaro dirbtuvėmis ir Švč. Mergelės Marijos bazilika — viena didžiausių plytų bažnyčių pasaulyje. Prie laivų statyklos vartų — Europos solidarumo centras, pasakojantis „Solidarumo“ istoriją, netoli senamiesčio — Antrojo pasaulinio karo muziejus.

Vesterplatė — pusiasalis prie įplaukos į uostą, kur 1939 m. rugsėjo 1 d. mūšio laivas „Schleswig-Holstein“ apšaudė lenkų sandėlius ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Paminklas ir įtvirtinimų griuvėsiai apžiūrimi lauke; vasarą iki Vesterplatės plaukia ir laivai nuo Žuravo.

Popiet — Sopotas, 12 km į šiaurę. Sopoto molas — 511,5 m, ilgiausias medinis molas Europoje. 2026 m. įėjimas 10 zł (lengvatinis 5 zł), mokamas nuo balandžio iki rugsėjo 30 d., o birželio pabaigoje–rugpjūtį — visą parą. Automobilį geriau palik Gdanske ir važiuok SKM traukinuku: Sopoto centre vasarą parkuotis sunku.

Atgal — per pietinę Mazurų pusę. Pirmas sustojimas — Elblongo kanalas ties Bučynecu (Buczyniec). Čia laivai per sausumą keliami ant bėgiais važiuojančių vežimėlių, kuriuos traukia vandens ratų varomi lynai. Bučyneco pochylnia veikia nuo 1860 m.: aukščių skirtumas 20,62 m, bėgių ilgis — 490 m, ilgiausia iš penkių kanalo pochylnių. Sezonas — IV 28 – IX 30, mašinų skyrių su ratais ir kanalo muziejų galima apžiūrėti ir be kruizo.

Laivai pochylnią pervažiuoja tik kelis kartus per dieną, tad atvažiavimą derink prie kruizų tvarkaraščio. Jei nori pats „paplaukti žole“, 3 val. kruizas iš Bučyneco 2026 m. kainuoja apie 125 zł ir 25 zł autobusas atgal.

Olštynas — Varmijos sostinė. Varmijos kapitulos pilyje 1516–1521 m. (su pertrauka) gyveno Kopernikas, kaip kapitulos administratorius, o ant pilies galerijos sienos išliko jo nubraižyta astronominė lentelė. Senamiestis su Aukštaisiais vartais ir turgaus aikšte tinka pietums.

Iš Olštyno į Mrongovą — S16 greitkeliu, toliau į Mikolaikus. Mikolaikai stovi prie Mikolaikų ežero, kuris jungiasi su Šniardvais — didžiausiu Lenkijos ežeru. Vakaras — krantinėje prie uosto.

Rytą — Krutynius (Krutyń), 20 km į pietvakarius nuo Mikolaikų. Krutynia — viena gražiausių baidarių upių Lenkijoje, o iš kaimo per Krutynios rezervatą plukdo plokščiadugnėmis valtimis, kurias vairininkas stumia ilga kartimi. Plaukimas trunka 1–2 val.; kainą sužinosi prieplaukoje, o baidarę galima išsinuomoti ir pačiam.

Voinove — sentikių kaimas su molena ir buvusiu vienuolynu. Rucianėje-Nidoje — Guziankos šliuzas tarp Guziankos ir Beldanų ežerų: vasarą jachtos prieš jį rikiuojasi į eilę, o nuo tiltelio viską puikiai matyti.

Toliau per Pišą ir Elką — Augustavo link. Elke verta trumpam sustoti prie ežero krantinės miesto centre. Nakvynė — Augustave, kur Augustavo kanalas jungia Necko ir Balto ežerus.

Augustavo kanalas nutiestas 1824–1839 m. pagal generolo Ignacy Prądzyńskio projektą ir sujungė Vyslos baseiną su Nemunu: 101 km, iš jų 82 km Lenkijoje, 18 šliuzų (14 Lenkijoje, 3 Baltarusijoje ir vienas pasienyje). Nuo 2007 m. jis — Lenkijos istorijos paminklas. Arčiausiai Augustavo — Pševięžio (Przewięź) šliuzas, vos keli kilometrai į rytus, netoli Studzieničnos šventovės; iš Augustavo kanalu plaukioja ir ekskursiniai laivai.

Namo — S61 greitkeliu (Via Baltica) per Suvalkus iki Budzisko pasienio, toliau per Kalvariją ir Kauną magistralėmis į Vilnių. Lenkijos pusėje S61 nemokamas, o pasienyje, kaip ir važiuojant pirmyn, galima laikina patikra.